priesėnis

priesė́nis (plg. l. przedsień) sm. (1) Rm, Nj, priesėnỹs (3^a) Upt, prysėnỹs (ž.) (3^a) Varn, Krkl; BB1Kar6,3, SD336 priemenė, prieangis: Priemenė, priesėnis SD294. Priesėnis pas bažnyčią, vieta pas bažnyčią, kur pavargėliai sėdi elgdamiesi SD4. Didelis priesėnỹs Dkšt. Uždaryk priesėnį, kad neprilytų Lnkv. Gryčioj maža vietos, vieną stalą pastatykim priesė́ny Ul. Priesėnỹ da i dabar molis Smal. Kiaules liuobia priesė́ny Ėr. Antroji stacija ... pastanavyta buvo prysėnė[je], arba bobnyčio[je] P. Kad įėjo į prysėnį, kailiniai skrabėjo LTR(Mžk). Kaži kas prysėnė̃[je] tūpšt tūpšt su kojoms sudavė i jau klibina duris Lkv. Kopūstus sunešk príesėnin Sv. Pastatyk kubilą príesėny Rk. Užkišk príesėnio duris skląstu Lnkv. Priesienė̃ly sukabinau savo rūbus Ob. Pilną príesėnį privarė (pripustė) sniego Pš. Neik su sniegais vidun, príesėny nusipurtyk Pn. Priesėnỹ bulbes supiliam Rz. Prie klėtelei priesėnėlis, stovi jaunas bernužėlis (d.) Vb. Eik padabosi, kas te priesėnỹ dunda Švd. Beeinant gult par priesėnį, trinkt ir nušovė par langą LMD(Rm). Paskavojo priesėniuke Dkšt. Ir išdvėsė varlės iš namų, iš priesėnių ir iš lauko Ch2Moz8,13. | Padarė karalius čestį visomus žmonėmus ... priesėny sodo ChEst1,5.